Kamieninių ląstelių biologijos skyrius

Kamieninių ląstelių biologijos skyriuje yra vykdomi fundamentiniai ir taikomieji kamieninių ląstelių tyrimai. Skyriaus mokslininkai pirmieji Lietuvoje sėkmingai išskyrė, charakterizavo ir pradėjo naudoti tyrimams žmogaus mezenchimines kamienines ląsteles (MKL). Dabartiniu metu MKL yra plačiausiai pasaulyje naudojamas eksperimentinis kamieninių ląstelių modelis. Šios ląstelės taip pat vis plačiau naudojamos įvairių ligų gydymo tikslams. Dabartiniu metu pasaulyje vykdomi 190 klinikiniai MKL terapinio potencialo tyrimai (ClinicalTrials.gov).

Kaulų čiulpai yra tradicinis MKL šaltinis. Deja, šis šaltinis yra nevisada prieinamas (sunku gauti donoro sutikimą, kaulų čiulpų aspiracija yra skausminga procedūra). Todėl pastaruoju metu ypač aktyviai ieškoma technologinių sprendimų, įgalinančių išskirti MKL iš alternatyvių šaltinių. Ypač domimasi taip vadinamais „liekamaisiais‘‘ audiniais-placenta, virkštele, riebalais po plastinių nusiurbimo operacijų ir kt. Kamieninių ląstelių biologijos skyriaus mokslininkai sėkmingai išskyrė ir charakterizavo MKL iš riebalinio audinio, bei pieninio danties pulpos audinio (Stem Cells Dev. 2010; 19(7): 1081-93).

Šiame skyriuje vykdomi moksliniai tiriamieji darbai neapsiriboja kamieninių ląstelių (KL) tyrimais in vitro. Kamieninių ląstelių biologijos skyriaus mokslininkai atlieka ir in vivo tyrimus su laboratoriniais gyvūnais. Skirtingomis, in vitro ir in vivo, sąlygomis atlikti tyrimai suteikia galimybę plačiau išanalizuoti KL savybes, įvertinti jų regeneracinį potencialą. Kamieninių ląstelių biologijos skyriaus mokslininkų atlikti tyrimai, taikant eksperimentinius gyvūnų modelius, suteikia vertingų žinių apie KL elgseną ir savybes in vivo sąlygomis, kas yra ypač aktualu sprendžiant su ląstelių panaudojimu terapijai susijusius klausimus. Taikydami kontaktinio hiperjautrumo modelį, šio skyriaus mokslininkai pirmieji įvertino hemopoetinių KL priešuždegiminį poveikį ir ištyrė šių ląstelių migraciją uždegimo metu (Cent Eur J of Biol 2010, 5 (5): 585-589). Tyrimais in vivo, naudojant visų odos sluoksnių pažeidimo modelį, buvo nustatytas skirtingų ląstelių populiacijų poveikis žaizdų gijimui (Int Immunopharmacol, 2010, 10, 1548–1551). Šio skyriaus mokslininkai atliko naujų biologiškai suderinamų medžiagų tyrimus, įvertino jų panaudojimo biomedicinoje galimybės (Colloids and Surfaces A: Physicochem Eng Aspects 2014, 442, 152–156; J Hazard Mater 2013, 250-251: 167-174).

Visiems tyrimams gautas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas.

Dabartiniu metu tyrimai vykdomi keliomis kryptimis:

1. Kuriamos ir tiriamos naujos MKL kultivavimo technologijos (J Tissue Eng and Regen Med 2011; 5: 733-746).
2. Uždegimo mikroaplinkos poveikis funkcinėms ir terapinėms MKL savybėms (Regen Med 2010; 5(4): 633-643).
3. Žmogaus pieninio danties pulpos kamieninių ląstelių nervinės diferenciacijos tyrimai (J Mol Neurosci 2013; 51:307–317).
4. Fundamentiniai ir taikomieji žmogaus MKL sekretomo tyrimai (Cytotherapy 2014; E-pub ahead of print).
5. KL išgyvenamumo, migracijos bei proliferacijos tyrimai in vitro ir in vivo sąlygomis (Cent Eur J Biol 2014, 9 (4): 367-373).

Kamieninių ląstelių biologijos skyriuje dirba 8 mokslo darbuotojai, 3 doktorantai, bei 3 laborantai. Skyrius turi modernią įrangą ląstelių kultivavimui, in vivo vaizdinimui, taip pat molekulinės ir ląstelių biologijos tyrimams (tėkmės citometrija, mikroskopija, genų ekspresijos ir proteominiai tyrimai).

Mūsų tyrimus remia įvairios nacionalinės, bei tarptautinės mokslo rėmimo agentūros (Lietuvos mokslo taryba, Švedijos mokslo taryba, Šveicarijos nacionalinis mokslo fondas, COST (veikla BM1202).

Vykdomos mokslinio darbo temos

1. Naujos aukštųjų eukariotų ląstelių kultivavimo technologijos citoterapijai ir audinių inžinerijai. Temos vadovas: dr.A.Pivoriūnas. Temos vykdytojai: dr.V.Tunaitis, dr.A.Jarmalavičiūtė, U.Pivoraitė, A.Čebatariūnienė. Temos trukmė: 2015-2017 m.

2. Kamieninių ląstelių migracijos tyrimas invivo. Temos vadovas: dr.G.Biziulevičienė. Temos vykdytojai: dr. A.Vaitkuvienė, dr. V.Kašėta, dr.G.RamanauskaitėTemos trukmė: 2015-2017 m.

 

Kontaktai

 

Darbuotojų elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių:
vardas.pavarde@imcentras.lt
Jei darbuotojas turi du vardus, sudarant el.pašto adresą pasirenkamas pirmas vardas.
dr. Augustas Pivoriūnas skyriaus vedėjas, vyresnysis mokslo darbuotojas (8 5) 2628413
doc. dr. Genė Biziulevičienė vyresnioji mokslo darbuotoja (8 5) 2469236
dr. Vytautas Kašėta vyresnysis mokslo darbuotojas (8 5) 2469236
dr. Aida Vaitkuvienė vyresnioji mokslo darbuotoja (8 5) 2469236
dr. Algirdas Žiogas mokslo darbuotojas (8 5) 2628413 
dr. Virginijus Tunaitis mokslo darbuotojas (8 5) 2628413
dr. Akvilė Jarmalavičiūtė mokslo darbuotoja (8 5) 2628413
Ugnė Jonavičė jaunesnioji mokslo darbuotoja, doktorantė (8 5) 2628413
Aušra Liubavičiūtė jaunesnioji mokslo darbuotoja, doktorantė (8 5) 2628413
Alina Čebatariūnienė doktorantė  
Karolina Kriaučiūnaitė jaunesnioji mokslo darbuotoja, doktorantė